G.Gabrėnas išėjo, bet liko jo “Sargas”  

Veidas, 1996/10/05

 

 

Regina Oraitė (Nuttall)

 

Pažinojusieji Giedrių Gabrėną tvirtina jį nemėgus skambių žodžių. Vertėjas, publicistas, teatrologas, ilgametis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vedėjas, gyvas būdamas, tyliai ir labai daug dirbo. Jo mirties metinių vakarą, rugsėjo 24-ąją, per Panevėžį nuvilnijo įvairūs renginiai, pasibaigę H.Pinterio “Sargu” Juozo Miltinioo teatre. Aktoriai susikaupė ir suvaidino dešimt mėnesių buvusios teatro vadovybės “pastangomis” (teatro vadovas tuomet buvo Saulius Varnas- R.N.) nerodytą ir nerepetuotą spektaklį- pirmąjį Giedriaus režisuotą ir labai mylėtą darbą. Tai kukli aktorių dovana savo Mokytojui, kuris kasdien tebeprisimenamas. “Sargas”- vėl repertuare.

 

Giedriaus Gabrėno atminimui  

7Meno Dienos

 

Regina Oraitė (Nuttall)

 Teatrologo, publicisto, vertėjo ir režisieriaus Giedriaus Gabrėno mirties metinės Panevėžyje buvo paminėtos įvairiais renginiais, prasidėjusiais Šv.mišiomis miesto bažnyčioje ir pasibaigusiais spektakliu Juozo Miltinio dramos teatre. Čia Giedrius daug metų dirbo literatūrinės dalies vedėju. Pagerbdami tai, aktoriai po dešimties mėnesių pertraukos, suvaidino H.Pinterio “Sargą”, pirmąją G.Gabrėno režisuotą pjesę.

-Dar prie S.Varno, pamatę, kad nebus leista vaidint “Sargo”, buvom nusprendę: susiimam už rankų ir, nusilenkę žiūrovams pasakom: nebėra Giedriaus, nebebus ir spektaklio. Atsisveikinkim”,- prisimena aktoriai.

Šiandien teatre visi pasigenda tų Giedriaus repeticijų, intelektualios, neišgalvotos pjesių analizės, kai gali eiti paskui režisierių visiškai juo pasitikėdamas!

Spektaklį prikelt iš numirusiųjų nebuvo lengva, tuo labiau, kad aktorių tikslas- vaidinti taip, kaip Giedriaus sumanyta, prisimenant visus jo sudėliotus akcentus, per repeticijas pasakytus žodžius...Kaip Maestro Miltinio laikais trys “Sargo” personažai- Devis (R.Teresas), Astonas (V.Fijalkauskas) ir Mikas (A.Keleris)- ruošėsi vaidmeniui, metę visus kitus darbus, prieš repeticijas užsidarydami grimo kambariuose kelioms valandoms. Ilgai kaupėsi atmintyje gaivindami per repeticijas ir po jų režisieriaus sakytus žodžius, tapdavusius ilgais pokalbiais, persmelktais žmogiško gerumo, intelekto, erudicijos...Žinojo, kad Giedrius neprieis patarti, bet visąlaik jautė mistinį jo dalyvavimą...

*

Spektakliui pasibaigus, pakalbinau “Sargo” aktorius, bet kalbėti sutiko tik R.Teresas, šiandieninis teatro vadovas; kiti du prisipažino dar “neišėję iš vaidmens” ir tokį vakarą labiau linkę tyloje prisiminti G.Gabrėną, taip mylėjusį teatrą, aktorius, negailėjusį laiko, kad pabendrautų su jais.

-Kai Giedrius nebeiškentęs užlipdavo į sceną ir pradėdavo rodyt, kaip reikia vaidint, mes leipdavom juokais ir iš susižavėjimo,- prisimena R.Teresas.-Kaip tiksliai povyza, balso intonacija jis “pagaudavo” personažą! Mūsų repeticijos iš tiesų būdavo labai draugiškos, labai subtilios. Tą H.Pinterio pjesę G.Gabrėnas atsinešė labai entuziastingai nusiteikęs: sakėsi ją įsimylėjęs. Daug kam šiandien atrodo, kad joje vyraujanti vienišumo, išeities neturėjimo tema- tai Giedriaus tema. Jis simpatizavo Deviui, reikalavo jį vaidinti taip, kad sukeltų šleikštulį žiūrovui, bet finale šis personažas turėjo atsigręžti kita- žmogiškąja-  puse. Niekas juk blogas negimsta, tuo Giedrius, atrodo, tikėjo. Iš to tikėjimo- ir meilė “visuomenės dugno” žmogui.

Mano vaidmuo “Sarge”- vien pauzės. To reikalavo Pinteris.

-Mes su Giedrium ilgai kalbėjomės apie tylą, žmogų, kuris ateina iš tylos...Kas ta tyla? Kodėl tyla?”,- prisiminė V.Fijalkauskas.- Žodžiai sukdavosi tarsi ne apie vaidmenį, bet kažkokių jutimų, nuojautų, aliuzijų dėka susirasdavom tai, kas reikalinga.

...Teatre tebejaučia Giedriaus buvimą. Ir jau visus metus apšiurusiame bufete gerdami kavą vienas kitam kasdien primena tą ar kitą jo pasakytą mintį, frazę...Aktoriai jį vadina savo Mokytoju, jiems gyvas jo vaizdas, mirusio nėr.

Su G.Gabrėno šviesiu atminimu susijusi ir labai laukiama velionio režisuota komedija- N.Dimon’o “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių”. Be to, Panevėžio viešoji biblioteka žada išleisti bibliografinę jo straipsnių, vertimų rodyklę.