Vaidmenų suskaičiuoti nesugebėjome...  

Diena, 1996 ruduo

 

Regina Oraitė- Orakauskienė (Nuttall), Panevėžio J.Miltinio dramos teatro literatūrinės dalies vedėja

 

 

“Svarbiausias dalykas gyvenime yra pasiitkėjimas”,- sako šią savaitę 50-mečio slenkstį peržengęs Panevėžio J.Miltinio dramos teatro aktorius Rimantas Pazikas.

 

“Maestro J.Miltinis aktorius tikrindavo, “mesdamas” į rimtus vaidmenis. Jei viename spektaklyje stovi su alebarda, tai kitame būtinai gausi pagrindinį. Jam rūpėjo, kad aktorius augtų. Ir jei pasakydavo, tai žinojai, kad suvaidinsi- mirk, griūk, bet padaryk. Aišku, konfliktų būdavo. J.Miltiniu pasitikėjau aklai. Ir tik dabar pradedu suvokti, kad daug ką jis įdiegė visam gyvenimui: iki šiol nusilenkti mano karta nemoka, kaip ir atbėgti į teatrą, telikus kelioms minutėms iki spektaklio. Net epizodą turėdamas, esu įpratintas valandą “kauptis”.

Man liūdna, kad dabar teatre daug atvažiuojančių režisierių, dažnai vienam kartui ir pasirenkančių paprastai tą patį būrelį aktorių. Dar liūdniau, kad spektakliais bėgam nuo gyvo žmogaus prie tegu ir gražios, estetiškos, bet šaltos ir bejausmės formos. Savajame teatre pasigendu ankstesnio kolektyvo vieningumo, draugiškumo, pagarbos vienas kitam. Galit palinkėti, kad čia kai kas pasikeistų”.

Aukso amžius R.Pazikui baigėsi sulig J.Miltinio išėjimu iš teatro. Užtat dabar, turėdamas daugiau laiko, nenustygstantis vietoje, jis rašo scenarijus, režisuoja spektaklius vaikams (“Kaip tapti paršeliu”, “Kačiukas au-au”, “Nauji Pifo nuotykiai”), įvairius renginius. Kažkada Maskvoje įgytas aukštasis aktorinis išsilavinimas netrukdo. Iš Rimanto kolegų sužinojau jį daug skaitant filosofinių, religinių ir kitokių rimtų knygų, bet, kaip visada, apie tai garsiai nekalbančio. “Būna reprezentacinių aktorių ir darbininkų, Rimantas iš pastarųjų,”- tai 33 metus kartu dirbančio, jo spektakliuose nūnai vaidinančio kolegos Rudolfo Jansono nuomonė. Gal todėl su Rimantu mes nesugebėjome suskaičiuoti, kiek vaidmenų sukurta per tuos metus teatre- jų tikrai labai daug.